tursčioti

tùrsčioti, -ioja, -iojo intr. 1. linksėti, tūpčioti (ppr. atkišant užpakalį): Nusibodo tùrsčiot par dieną roputes kasant Skr. Senukas jau nedirba, tik tùrsčioja Dkš. 2. vaikščioti tūpčiojant, pasitursinus: Ko teip tùrsčioji, ar negali eit gražiau?! Žvr. Morkus žiūri, kad eidama į vidų ji nebetursčioja, kaip šįryt dar tursčiojo, o lekia it vėjas J.Paukš. 3. prk. labai rūpintis, drebėti, bijoti: Nieko, nieko, netursčiok, nepadvėsiu P.Cvir. \ tursčioti; atitursčioti